- sruvėti
- sruvė́ti vksm. Sruvė́jo kraũjas iš žaizdõs.
.
.
sruvėti — sruvėti, srùva ( ėja), ėjo intr. 1. NdŽ, DŽ tekėti srove: Iš po šulnio ritinio [v]anduo tik srùva srùva – nespėjam išsemt Krs. Par Kražių vainą kraujas upėms sruvėjo Krkl. Srùva kraujas iš piršto, nenustoja Krs. Ėmė sruvėt par veidą ašaros… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsruvėti — apsruvėti, àpsruva, ėjo intr. didumai nutekėti: Jau vanduo apsruvėjęs, tai galima išbrist Grl. sruvėti; apsruvėti; nusruvėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nusruvėti — nusruvėti, nùsruva, ėjo intr. nutekėti, susigerti: Vanduo jau nusruvėjo į žemę Grl. ║ prk. nutilti, nurimti, praeiti: Visi buvo pradėję šnekėt, bet dabar vėl nusruvėjo Skr. ^ Pamažu viskas nùsruva, praeina Skr. sruvėti; apsruvėti; nusruvėti … Dictionary of the Lithuanian Language
srovėti — srovėti, srõvi ( ėja), ėjo J, Rtr, NdŽ, DŽ, KŽ; N žr. sruvėti 1: Oi, tos upės srovinčios, gražūs vorpilių kalnai! Vd. Palengva dulknojąs lytus naudingesnis nekaip tas, kur su didžiu umaru, žaibams tvykstant, srovėja brš. | prk.: Mūsų krašto… … Dictionary of the Lithuanian Language
sruvinti — srùvinti, ina, ino NdŽ caus. sruvėti 1: Kam srùvini kraujį J … Dictionary of the Lithuanian Language
sruvėjimas — sm. (1) DŽ1 → sruvėti … Dictionary of the Lithuanian Language